Atviroji prieiga. Kas tai?
Mokslinė komunikacija – intelektuali ir kūrybinė veikla, kurios pagrindiniai tikslai siejami su naujų žinių vystymu, mokymu, sukurtų žinių platinimu visuomenėje. Mokslinės publikacijos yra kūrybinė autoriaus mokslinių idėjų išraiška. 

Žinių kūrimas vyksta mokslinės komunikacijos ciklo, kurį sudaro visa eilė žinių kūrimo veiklų, metu. Mokslininkai pradeda nuo tyrimo problemos arba klausimo, kurį tyrinėja. Spręsdami mokslinę problemą, tyrėjai naudojasi jau sukurtomis žiniomis ir duomenimis. Žinių kūrimo proceso metu gaunami įvairūs tyrimo rezultatai, duomenys ir publikacijos, pvz., formulės, žurnalų straipsniai, monografijos, konferencijų pranešimai ir kt. Naujų žinių sklaida ir dalijimasis jomis yra nuolatinė praktika, pastaraisiais metais įgyjanti vis didesnę reikšmę tiek mokslo vystymuisi, tiek žinių naudojimui praktikoje. 

Dauguma mokslinių tyrimų yra finansuojami viešosiomis lėšomis, todėl visiškai suprantamas finansuojančių institucijų pageidavimas turėti laisvą nemokamą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir publikacijų. Šis noras skatinamas įvairių priežasčių – sukurtos žinios skatina naujus tyrimus, paremia atvirus mokslinius tyrinėjimus, skatina nuomonių ir duomenų analizės įvairovę, skatina tarpdisciplininius tyrimus, leidžia kurti naujus duomenis apjungiant keleto tyrimų duomenis, padidina investicijų ir mokslinių tyrimus grąžą, įgalina ugdyti naujus mokslininkus, skatina tyrimo rezultatų komercinį panaudojimą, leidžia į mokslą įtraukti visuomenę, leidžia priimti mokslo žiniomis ir duomenimis paremtus sprendimus ir kt. 

Ilgus metus gyvavusi mokslinės komunikacijos sistema, kurios pagrindą sudarė komercinė leidyba, nebetenkina mokslo proceso dalyvių. Nors mokslinių tyrimų rezultatai, kurie yra mokslinių publikacijų pagrindas, dažniausiai finansuojami iš visuomenės lėšų, tačiau mokslininkai, dėstytojai, studentai ir kt. vartotojai negali ja naudotis nemokamai, o mokslo ir studijų institucijos už prieigą prie šios informacijos moka labai didelius pinigus. Nuolat augančios mokslinės informacijos šaltinių prenumeratos kainomis, pavėluota mokslinių tyrimų rezultatų prieiga, autorių teisių perdavimas leidėjams ir kt. klausimai riboja galimybes gauti naujausią informaciją apie mokslinius tyrimus visame pasaulyje. 

Kadangi leidybos išlaidų turi tiek komercinė, tiek atviroji prieiga (angl. open access), todėl finansavimas reikalingas abiem atvejais. Skirtumas yra tas, kad išsprendus atvirosios prieigos finansavimo, t. y. mokslinių tyrimų rezultatams publikuoti ar išleisti reikalingų lėšų, klausimą, vartotojams sudaromos sąlygos nemokamai naudotis mokslo publikacijomis. Todėl leidybos išlaidos gali būti padengiamos iš mokslo ir studijų institucijų, mokslo draugijų, įvairių fondų lėšų. Tuomet atvėrus prieigą nebereikia skirti lėšų joms prenumeruoti, o tyrimus vykdantys asmenys gali nemokamai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais ir jų publikacijomis. 

Atviroji prieiga reiškia galimybę skelbti mokslinius tyrimus ir susipažinti su jais nemokamai. Būtina pabrėžti tai, kad atviroji prieiga nėra recenzavimo proceso vengimas arba antrarūšės produkcijos skelbimas, todėl ji nėra siejama su autorių mokslinių tyrimų publikavimu savo interneto svetainėse arba serveriuose. Kitaip tariant, mokslinės leidybos procesams keliami reikalavimai išlieka tie patys. Iš esmės skiriasi tik tai, kas sumoka už mokslinių darbų paskelbimą viešai. 

Atvirosios prieigos principai yra paskelbti trijuose pagrindiniuose dokumentuose: Budapešto deklaracijoje (2002), Betesdos atvirosios prieigos leidybos pareiškime (2003) ir Berlyno deklaracijoje (2003). Atvirosios prieigos publikacijos galutiniam vartotojui – mokslininkui, studentui ar visai visuomenei – yra prieinamos nemokamai. Peterio Suberio teigimu, vartotojams atviroji prieiga reiškia prieigos barjerų prie mokslo publikacijų panaikinimą ir išankstinį autorių leidimą naudotis jų darbais (Suber 2007). Publikacijų autoriams atviroji prieiga užtikrina jų darbų matomumą pasaulyje, didesnį jų skaitomumą, naudojimą kituose tyrimuose ir kartu jų citavimą.
 
Atvirosios prieigos publikacijos vartotojus pasiekia per atvirosios prieigos žurnalus ir (arba) talpyklas. Mokslinių darbų publikavimas atvirosios prieigos žurnaluose vadinamas auksiniu atvirosios prieigos modeliu. Atvirosios prieigos suteikimas per talpyklas vadinamas žaliuoju atvirosios prieigos modeliu.

Šaltiniai
Budapest Open Access Initiative, 2002. [žiūrėta 2012-08-20]. Prieiga per internetą: http://www.soros.org/openaccess/read.shtml.
Bethesda Statement on Open Access Publishing, 2003. [žiūrėta žiūrėta 2012-08-20]. Prieiga per internetą: http://www.earlham.edu/~peters/fos/bethesda.htm.
Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities, 2003. [žiūrėta 2012-08-20]. Prieiga per internetą: http://oa.mpg.de/openaccess-berlin/berlindeclaration.html.
Suber, P. (2012). Open Access. The MIT Press.
Atvirosios prieigos žurnalai
Atvirosios prieigos žurnalai leidžiami atsižvelgiant į atvirosios prieigos principus. Pagrindinė atvirosios prieigos idėja yra ta, kad vartotojas gali nemokamai naudotis mokslinėmis publikacijomis, o autoriai, publikuodami savo mokslinių tyrimų rezultatus atvirosios prieigos žurnaluose, išsaugo autorių teises. Atvirosios prieigos žurnaluose, kaip ir komerciniuose, straipsniai būtinai recenzuojami, siekiant užtikrinti publikacijų kokybę. 

Atvirosios prieigos leidyba reikalauja nemažai finansinių išteklių, nes žurnalų leidybos išlaidas sudaro recenzavimo proceso organizacinės, straipsnių rengimo, serverių eksploatavimo, priežiūros išlaidos. Leidybos išlaidos gali būti padengiamos ugdymo ar mokslo institucijų, profesinių, mokslinių bendruomenių, projektų, retais atvejais mokslininkų lėšomis. 

Egzistuoja įvairūs atvirosios prieigos žurnalų finansavimo modeliai. Kai kurių atvirosios prieigos žurnalų išlaidas apmoka patys straipsnius publikuojantys autoriai, jų institucijos ar rėmėjai. Tokį leidybos modelį taiko leidėjai PloS, BiomedCentral, Hindawi, Co-Action Publishing. Leidybos išlaidas gali apmokėti konsorciumo nariai (vyriausybės, mokslo institucijos), tada autoriams, jeigu jie yra konsorciumo organizacijos nariai, mokėti nereikia (pvz., fizikos mokslų srities konsorciumas SCOAP3). 

Atvirosios prieigos žurnalų sąrašas pateikiamas Atvirosios prieigos žurnalų kataloge (angl. Directory of Open Access Journals, <http://www.doaj.org>). Į šį katalogą įtraukti žurnalai užtikrina nemokamą prieigą prie viso teksto straipsnių, straipsnių kokybę kontroliuoja žurnalų redakcinės kolegijos.

Pastaraisiais metais daugėja komercinių leidėjų, kurių žurnalai prieigą prie viso teksto straipsnių užtikrina naudodami mišrų ir vėlesnės prieigos būdus:

- Mišrios prieigos žurnalai (pvz., Springer, APS, Elsevier) suteikia atvirąją prieigą tik prie dalies straipsnių – tų, kurių leidybos išlaidas apmokėjo patys autoriai ar juos finansuojančios institucijos. Tada straipsniai yra laisvai prieinami internete visiems interneto vartotojams. Kiti to paties žurnalo straipsniai yra prieinami tik prenumeratoriams arba už atitinkamą mokestį.
 
- Vėlesnės prieigos žurnalai suteikia galimybę laisvai naudotis naujausiais viso teksto straipsniais tik praėjus tam tikram laikotarpiui nuo to laiko, kai jie buvo paskelbti žurnale (angl. period of embargo). Toks leidybos modelis taikomas leidyklosHighWire Press žurnalams.

Atlikti tyrimai rodo, kad atvirosios prieigos žurnalų vaidmuo mokslinės komunikacijos procese didėja (Kling, Callahan 2003). Atvirosios prieigos žurnalų skaičius duomenų bazėse ISI Thomson Scientific kasmet auga. 2012 m. duomenimis jų skaičius buvo virš 1 tūkst. Įtraukiami naujai pradėti leisti žurnalai, prieigą prie žurnalų straipsnių atveria referuojamieji žurnalai (McVeigh 2004). H. Sotudeh‘as ir A. Horris, atlikę atvirosios prieigos žurnaluose esančių straipsnių citavimo analizę, pastebėjo, kad mokslinių tyrimų rezultatų, paskelbtų atvirosios prieigos šaltiniuose, citavimo skaičius išauga (Sotudeh, Horri 2007). Tai siejama su tuo, kad atvirosios prieigos žurnalai yra laisvai prieinami internete, todėl kiti tyrėjai gali juos lengviau gauti, naudoti savo tyrimuose, o kartu ir cituoti.

Nuorodos
DOAJ – Directory of Open Access Journals <http://www.doaj.org/>
HighWire Press <https://www.highwirepress.com>
PLoS <http://www.plos.org/>
BioMedCentral <http://www.biomedcentral.com>  
Hindawi <http://www.hindawi.com/journals/>
Atvirosios prieigos talpyklos
Atvirosios prieigos talpyklos yra svarbi atvirosios prieigos prie mokslo šaltinių dalis. Publikacijų autoriai patys įkelia arba duoda leidimą įkelti savo publikuotus straipsnius į atvirosios prieigos talpyklas. Šios publikacijos dažniausiai egzistuoja lygiagrečiai su tradicinės leidybos būdu publikuotais straipsniais, konferencijų medžiaga, knygų dalimis ir kt. Atvirosios prieigos talpyklos nerecenzuoja publikacijų, bet užtikrina jų prieigą ir matomumą pasaulyje. Greta tradiciniu būdu publikuotų šaltinių talpyklose gali būti kaupiami nerecenzuoti preprintai, recenzuoti postprintai arba abiejų tipų publikacijos. Talpyklos gali būti kuriamos instituciniu principu, t. y. priklausyti vienai institucijai ar institucijų tinklui, arba teminiu principu.
 
Atvirosios prieigos talpyklose gali būti kaupiami įvairių tipų dokumentai, pvz., recenzuojamieji straipsniai, konferencijų pranešimai, knygos, mokymosi kursų medžiaga, garso ir vaizdo įrašai, mokslinių tyrimų duomenys, nepublikuoti darbai (angl. grey literature), dar nerecenzuotos (angl. preprint) arba jau recenzuotos (angl. postprint) publikacijos, ataskaitos, daktaro disertacijos ar magistro darbai, nepublikuoti konferencijų pranešimai ir kt.
 
Atvirosios prieigos talpyklos klasifikuojamos pagal įvairius požymius:
  • pagal tipą: institucinės, teminės, tarpinstitucinės, jungtinės, vyriausybinės ir kt.;
  • pagal tematiką: daugiadalykės ir teminės, konkrečios mokslo krypties, pvz., istorijos ir archeologijos, teisės ir politikos mokslų, fizikos ir astronomijos ir t. t.;
  • pagal kalbas – vienos ar kelių kalbų;
  • pagal talpyklų programinės įrangos naudojimą.
Talpyklų registro OpenDOAR <http://www.opendoar.org> duomenimis, dauguma užregistruotų talpyklų yra institucinės (angl.institutional) – daugiau kaip 80 proc. Teminės talpyklos (angl. disciplinary) sudaro apie 14 proc., jungtinės (angl. aggregating) – apie 4 proc., valstybinės (angl. governmental) – 2 proc.
 
Institucines talpyklas ypač aktyviai kuria universitetai. Jie sudaro sąlygas ar net reikalauja privaloma tvarka kaupti institucijos darbuotojų parengtus straipsnius, pranešimus, mokslinių tyrimų ataskaitas ir kt. publikuotus ar nepublikuotus dokumentus. Su talpyklose sukauptų dokumentų turiniu gali susipažinti visi mokslinės bendruomenės nariai. Taip institucija ir jos darbuotojai pristato savo mokslinę veiklą, o vartotojai turi unikalią galimybę naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, pateikiamais vienoje vietoje. Be universitetų, galima paminėti ir kitas institucijas, kuriančias talpyklas,  − mokslo tyrimo institutus, muziejus ir kt. Lietuvoje tokia talpykla, kurioje kaupiamos visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų publikacijos, magistrų darbai ir daktaro disertacijos ir kt. yra eLABa (Lietuvos elektroninė akademinė biblioteka).
 
Teminėse talpyklose (kartais vadinamose archyvais) dokumentus kaupia įvairių institucijų mokslininkai, todėl tokios talpyklos traktuojamos kaip tarpinstitucinės teminės talpyklos. Teminių talpyklų pavyzdžiai: Jungtinės talpyklos jungia kelių talpyklų duomenis. Jungtinių talpyklų pavyzdžiai:
  • NDLTD (angl. Networked Digital Library of Theses and Dissertations) <http://www.ndltd.org> – įvairių šalių mokslo ir studijų institucijose apgintų elektroninių tezių ir disertacijų jungtinė talpykla, pradėta kurti 1996 m.;
  • DART-Europe <http://www.dart-europe.eu> – bendra Europos elektroninių tezių ir disertacijų talpykla; elektroninių tezių ir disertacijų (toliau ETD) metaduomenis pateikia įvairių Europos šalių bibliotekos ir konsorciumai;
  • LARA (Libre Acces aux Rapports Scientifiques et Techniques) <http://lara.inist.fr> – Prancūzijos mokslo ir technikos instituto (CNRS) kuriama įvairių institucijų dokumentų jungtinė talpykla, kaupianti mokslo ir technikos ataskaitas;
  • DiTeD (Depósito de Dissertações e Teses Digitais) <http://dited.bn.pt> – daktaro disertacijų, jų santraukų ir studijų baigiamųjų darbų, parengtų 5 Portugalijos universitetuose, talpykla.
Valstybinės talpyklos saugo valstybinius dokumentus. Valstybinių talpyklų pavyzdžiai: Atvirosios prieigos talpyklų registruose ROAR <http://roar.eprints.org> ir OpenDOAR <http://www.opendoar.org> yra užregistruota per 2 300 talpyklų (2012-08-20 duomenys)  ir jų skaičius nuolat auga. Į atvirosios prieigos registrus įtraukiamos talpyklos iš viso pasaulio, talpyklas gali užregistruoti bet kuri institucija ar organizacija. Minėtuose registruose yra ir Lietuvos akademinė el. biblioteka eLABa <http://www.elaba.lt>, veikianti kaip nacionalinė jungtinė atvirosios prieigos talpykla.