Atviroji prieiga. Kas tai?
Mokslinė komunikacija – intelektuali ir kūrybinė veikla, kurios pagrindiniai tikslai siejami su naujų žinių vystymu, mokymu, sukurtų žinių platinimu visuomenėje. Mokslinės publikacijos yra kūrybinė autoriaus mokslinių idėjų išraiška. 

Žinių kūrimas vyksta mokslinės komunikacijos ciklo, kurį sudaro visa eilė žinių kūrimo veiklų, metu. Mokslininkai pradeda nuo tyrimo problemos arba klausimo, kurį tyrinėja. Spręsdami mokslinę problemą, tyrėjai naudojasi jau sukurtomis žiniomis ir duomenimis. Žinių kūrimo proceso metu gaunami įvairūs tyrimo rezultatai, duomenys ir publikacijos, pvz., formulės, žurnalų straipsniai, monografijos, konferencijų pranešimai ir kt. Naujų žinių sklaida ir dalijimasis jomis yra nuolatinė praktika, pastaraisiais metais įgyjanti vis didesnę reikšmę tiek mokslo vystymuisi, tiek žinių naudojimui praktikoje. 

Dauguma mokslinių tyrimų yra finansuojami viešosiomis lėšomis, todėl visiškai suprantamas finansuojančių institucijų pageidavimas turėti laisvą nemokamą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų ir publikacijų. Šis noras skatinamas įvairių priežasčių – sukurtos žinios skatina naujus tyrimus, paremia atvirus mokslinius tyrinėjimus, skatina nuomonių ir duomenų analizės įvairovę, skatina tarpdisciplininius tyrimus, leidžia kurti naujus duomenis apjungiant keleto tyrimų duomenis, padidina investicijų ir mokslinių tyrimus grąžą, įgalina ugdyti naujus mokslininkus, skatina tyrimo rezultatų komercinį panaudojimą, leidžia į mokslą įtraukti visuomenę, leidžia priimti mokslo žiniomis ir duomenimis paremtus sprendimus ir kt. 

Ilgus metus gyvavusi mokslinės komunikacijos sistema, kurios pagrindą sudarė komercinė leidyba, nebetenkina mokslo proceso dalyvių. Nors mokslinių tyrimų rezultatai, kurie yra mokslinių publikacijų pagrindas, dažniausiai finansuojami iš visuomenės lėšų, tačiau mokslininkai, dėstytojai, studentai ir kt. vartotojai negali ja naudotis nemokamai, o mokslo ir studijų institucijos už prieigą prie šios informacijos moka labai didelius pinigus. Nuolat augančios mokslinės informacijos šaltinių prenumeratos kainomis, pavėluota mokslinių tyrimų rezultatų prieiga, autorių teisių perdavimas leidėjams ir kt. klausimai riboja galimybes gauti naujausią informaciją apie mokslinius tyrimus visame pasaulyje. 

Kadangi leidybos išlaidų turi tiek komercinė, tiek atviroji prieiga (angl. open access), todėl finansavimas reikalingas abiem atvejais. Skirtumas yra tas, kad išsprendus atvirosios prieigos finansavimo, t. y. mokslinių tyrimų rezultatams publikuoti ar išleisti reikalingų lėšų, klausimą, vartotojams sudaromos sąlygos nemokamai naudotis mokslo publikacijomis. Todėl leidybos išlaidos gali būti padengiamos iš mokslo ir studijų institucijų, mokslo draugijų, įvairių fondų lėšų. Tuomet atvėrus prieigą nebereikia skirti lėšų joms prenumeruoti, o tyrimus vykdantys asmenys gali nemokamai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais ir jų publikacijomis. 

Atviroji prieiga reiškia galimybę skelbti mokslinius tyrimus ir susipažinti su jais nemokamai. Būtina pabrėžti tai, kad atviroji prieiga nėra recenzavimo proceso vengimas arba antrarūšės produkcijos skelbimas, todėl ji nėra siejama su autorių mokslinių tyrimų publikavimu savo interneto svetainėse arba serveriuose. Kitaip tariant, mokslinės leidybos procesams keliami reikalavimai išlieka tie patys. Iš esmės skiriasi tik tai, kas sumoka už mokslinių darbų paskelbimą viešai. 

Atvirosios prieigos principai yra paskelbti trijuose pagrindiniuose dokumentuose: Budapešto deklaracijoje (2002), Betesdos atvirosios prieigos leidybos pareiškime (2003) ir Berlyno deklaracijoje (2003). Atvirosios prieigos publikacijos galutiniam vartotojui – mokslininkui, studentui ar visai visuomenei – yra prieinamos nemokamai. Peterio Suberio teigimu, vartotojams atviroji prieiga reiškia prieigos barjerų prie mokslo publikacijų panaikinimą ir išankstinį autorių leidimą naudotis jų darbais (Suber 2007). Publikacijų autoriams atviroji prieiga užtikrina jų darbų matomumą pasaulyje, didesnį jų skaitomumą, naudojimą kituose tyrimuose ir kartu jų citavimą.
 
Atvirosios prieigos publikacijos vartotojus pasiekia per atvirosios prieigos žurnalus ir (arba) talpyklas. Mokslinių darbų publikavimas atvirosios prieigos žurnaluose vadinamas auksiniu atvirosios prieigos modeliu. Atvirosios prieigos suteikimas per talpyklas vadinamas žaliuoju atvirosios prieigos modeliu.

Šaltiniai
Budapest Open Access Initiative, 2002. [žiūrėta 2012-08-20].
Prieiga per internetą: http://www.soros.org/openaccess/read.shtml.
Bethesda Statement on Open Access Publishing, 2003. [žiūrėta žiūrėta 2012-08-20].
Prieiga per internetą: http://www.earlham.edu/~peters/fos/bethesda.htm.
Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities, 2003. [žiūrėta 2012-08-20].
Prieiga per internetą: http://oa.mpg.de/openaccess-berlin/berlindeclaration.html.
Suber, P. (2012). Open Access. The MIT Press.
Atvirosios prieigos žurnalai
Atvirosios prieigos žurnalai leidžiami atsižvelgiant į atvirosios prieigos principus. Pagrindinė atvirosios prieigos idėja yra ta, kad vartotojas gali nemokamai naudotis mokslinėmis publikacijomis, o autoriai, publikuodami savo mokslinių tyrimų rezultatus atvirosios prieigos žurnaluose, išsaugo autorių teises. Atvirosios prieigos žurnaluose, kaip ir komerciniuose, straipsniai būtinai recenzuojami, siekiant užtikrinti publikacijų kokybę. 

Atvirosios prieigos leidyba reikalauja nemažai finansinių išteklių, nes žurnalų leidybos išlaidas sudaro recenzavimo proceso organizacinės, straipsnių rengimo, serverių eksploatavimo, priežiūros išlaidos. Leidybos išlaidos gali būti padengiamos ugdymo ar mokslo institucijų, profesinių, mokslinių bendruomenių, projektų, retais atvejais mokslininkų lėšomis. 

Egzistuoja įvairūs atvirosios prieigos žurnalų finansavimo modeliai. Kai kurių atvirosios prieigos žurnalų išlaidas apmoka patys straipsnius publikuojantys autoriai, jų institucijos ar rėmėjai. Tokį leidybos modelį taiko leidėjai PloS, BiomedCentral, Hindawi, Co-Action Publishing. Leidybos išlaidas gali apmokėti konsorciumo nariai (vyriausybės, mokslo institucijos), tada autoriams, jeigu jie yra konsorciumo organizacijos nariai, mokėti nereikia (pvz., fizikos mokslų srities konsorciumas SCOAP3). 

Atvirosios prieigos žurnalų sąrašas pateikiamas Atvirosios prieigos žurnalų kataloge (angl. Directory of Open Access Journals, <http://www.doaj.org>). Į šį katalogą įtraukti žurnalai užtikrina nemokamą prieigą prie viso teksto straipsnių, straipsnių kokybę kontroliuoja žurnalų redakcinės kolegijos. Šiuo metu į katalogą įtraukta virš 8 tūkst. žurnalų (2012 08 20 duomenys), tarp jų 32 Lietuvos žurnalai (2012 08 20 duomenys). 

Pastaraisiais metais daugėja komercinių leidėjų, kurių žurnalai prieigą prie viso teksto straipsnių užtikrina naudodami mišrų ir vėlesnės prieigos būdus:

- Mišrios prieigos žurnalai (pvz., Springer, APS, Elsevier) suteikia atvirąją prieigą tik prie dalies straipsnių – tų, kurių leidybos išlaidas apmokėjo patys autoriai ar juos finansuojančios institucijos. Tada straipsniai yra laisvai prieinami internete visiems interneto vartotojams. Kiti to paties žurnalo straipsniai yra prieinami tik prenumeratoriams arba už atitinkamą mokestį.
 
- Vėlesnės prieigos žurnalai suteikia galimybę laisvai naudotis naujausiais viso teksto straipsniais tik praėjus tam tikram laikotarpiui nuo to laiko, kai jie buvo paskelbti žurnale (angl. period of embargo). Toks leidybos modelis taikomas leidyklosHighWire Press žurnalams.

Atlikti tyrimai rodo, kad atvirosios prieigos žurnalų vaidmuo mokslinės komunikacijos procese didėja (Kling, Callahan 2003). Atvirosios prieigos žurnalų skaičius duomenų bazėse ISI Thomson Scientific kasmet auga. 2012 m. duomenimis jų skaičius buvo virš 1 tūkst. Įtraukiami naujai pradėti leisti žurnalai, prieigą prie žurnalų straipsnių atveria referuojamieji žurnalai (McVeigh 2004). H. Sotudeh‘as ir A. Horris, atlikę atvirosios prieigos žurnaluose esančių straipsnių citavimo analizę, pastebėjo, kad mokslinių tyrimų rezultatų, paskelbtų atvirosios prieigos šaltiniuose, citavimo skaičius išauga (Sotudeh, Horri 2007). Tai siejama su tuo, kad atvirosios prieigos žurnalai yra laisvai prieinami internete, todėl kiti tyrėjai gali juos lengviau gauti, naudoti savo tyrimuose, o kartu ir cituoti.

Nuorodos
DOAJ – Directory of Open Access Journals <http://www.doaj.org/>
HighWire Press <http://highwire.stanford.edu/lists/freeart.dtl>
PLoS <http://www.plos.org/>
BioMedCentral <http://www.biomedcentral.com>  
Hindawi <http://www.hindawi.com/journals/>
Co-Action Publishing <http://www.co-action.net/>
Atvirosios prieigos talpyklos
Atvirosios prieigos talpyklos yra svarbi atvirosios prieigos prie mokslo šaltinių dalis. Publikacijų autoriai patys įkelia arba duoda leidimą įkelti savo publikuotus straipsnius į atvirosios prieigos talpyklas. Šios publikacijos dažniausiai egzistuoja lygiagrečiai su tradicinės leidybos būdu publikuotais straipsniais, konferencijų medžiaga, knygų dalimis ir kt. Atvirosios prieigos talpyklos nerecenzuoja publikacijų, bet užtikrina jų prieigą ir matomumą pasaulyje. Greta tradiciniu būdu publikuotų šaltinių talpyklose gali būti kaupiami nerecenzuoti preprintai, recenzuoti postprintai arba abiejų tipų publikacijos. Talpyklos gali būti kuriamos instituciniu principu, t. y. priklausyti vienai institucijai ar institucijų tinklui, arba teminiu principu.
 
Atvirosios prieigos talpyklose gali būti kaupiami įvairių tipų dokumentai, pvz., recenzuojamieji straipsniai, konferencijų pranešimai, knygos, mokymosi kursų medžiaga, garso ir vaizdo įrašai, mokslinių tyrimų duomenys, nepublikuoti darbai (angl. grey literature), dar nerecenzuotos (angl. preprint) arba jau recenzuotos (angl. postprint) publikacijos, ataskaitos, daktaro disertacijos ar magistro darbai, nepublikuoti konferencijų pranešimai ir kt.
 
Atvirosios prieigos talpyklos klasifikuojamos pagal įvairius požymius:
  • pagal tipą: institucinės, teminės, tarpinstitucinės, jungtinės, vyriausybinės ir kt.;
  • pagal tematiką: daugiadalykės ir teminės, konkrečios mokslo krypties, pvz., istorijos ir archeologijos, teisės ir politikos mokslų, fizikos ir astronomijos ir t. t.;
  • pagal kalbas – vienos ar kelių kalbų;
  • pagal talpyklų programinės įrangos naudojimą.
Talpyklų registro OpenDOAR <http://www.opendoar.org> duomenimis, dauguma užregistruotų talpyklų yra institucinės (angl.institutional) – daugiau kaip 80 proc. Teminės talpyklos (angl. disciplinary) sudaro apie 14 proc., jungtinės (angl. aggregating) – apie 4 proc., valstybinės (angl. governmental) – 2 proc.
 
Institucines talpyklas ypač aktyviai kuria universitetai. Jie sudaro sąlygas ar net reikalauja privaloma tvarka kaupti institucijos darbuotojų parengtus straipsnius, pranešimus, mokslinių tyrimų ataskaitas ir kt. publikuotus ar nepublikuotus dokumentus. Su talpyklose sukauptų dokumentų turiniu gali susipažinti visi mokslinės bendruomenės nariai. Taip institucija ir jos darbuotojai pristato savo mokslinę veiklą, o vartotojai turi unikalią galimybę naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, pateikiamais vienoje vietoje. Be universitetų, galima paminėti ir kitas institucijas, kuriančias talpyklas,  − mokslo tyrimo institutus, muziejus ir kt. Lietuvoje tokia talpykla, kurioje kaupiamos visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų publikacijos, magistrų darbai ir daktaro disertacijos ir kt. yra eLABa (Lietuvos elektroninė akademinė biblioteka).
 
Teminėse talpyklose (kartais vadinamose archyvais) dokumentus kaupia įvairių institucijų mokslininkai, todėl tokios talpyklos traktuojamos kaip tarpinstitucinės teminės talpyklos. Teminių talpyklų pavyzdžiai: Jungtinės talpyklos jungia kelių talpyklų duomenis. Jungtinių talpyklų pavyzdžiai:
  • NDLTD (angl. Networked Digital Library of Theses and Dissertations) <http://www.ndltd.org> – įvairių šalių mokslo ir studijų institucijose apgintų elektroninių tezių ir disertacijų jungtinė talpykla, pradėta kurti 1996 m.;
  • DART-Europe <http://www.dart-europe.eu> – bendra Europos elektroninių tezių ir disertacijų talpykla; elektroninių tezių ir disertacijų (toliau ETD) metaduomenis pateikia įvairių Europos šalių bibliotekos ir konsorciumai;
  • LARA (Libre Acces aux Rapports Scientifiques et Techniques) <http://lara.inist.fr> – Prancūzijos mokslo ir technikos instituto (CNRS) kuriama įvairių institucijų dokumentų jungtinė talpykla, kaupianti mokslo ir technikos ataskaitas;
  • DiTeD (Depósito de Dissertações e Teses Digitais) <http://dited.bn.pt> – daktaro disertacijų, jų santraukų ir studijų baigiamųjų darbų, parengtų 5 Portugalijos universitetuose, talpykla.
Valstybinės talpyklos saugo valstybinius dokumentus. Valstybinių talpyklų pavyzdžiai: Atvirosios prieigos talpyklų registruose ROAR <http://roar.eprints.org> ir OpenDOAR <http://www.opendoar.org> yra užregistruota per 2 300 talpyklų (2012-08-20 duomenys)  ir jų skaičius nuolat auga. Į atvirosios prieigos registrus įtraukiamos talpyklos iš viso pasaulio, talpyklas gali užregistruoti bet kuri institucija ar organizacija. Minėtuose registruose yra ir Lietuvos akademinė el. biblioteka eLABa <http://www.elaba.lt>, veikianti kaip nacionalinė jungtinė atvirosios prieigos talpykla.
 
Nuorodos
Atvirosios prieigos talpyklų katalogai Institucinės talpyklos Teminės talpyklos Jungtinės talpyklos Valstybinės talpyklos
Atvirosios prieigos plėtros problemos
Analizuojant atvirosios prieigos talpyklų duomenis, galima pastebėti, kad daugelyje iš jų dokumentų nėra daug. Tai susiję su tuo, kad mokslinius tyrimus vykdančios institucijos, kurdamos atvirosios prieigos talpyklas, susiduria su mokslinių publikacijų autorių teisių problema, finansavimo, mokslininkų motyvacijos, valstybinės mokslo politikos reikalavimų ir reglamentavimo trūkumu ir kt. klausimais. Norint mokslinę produkciją sklandžiai tiekti į atvirosios prieigos žurnalus ir institucines talpyklas, šiuos klausimus reikia spręsti.
 
Mokslininkai skeptiškai vertina atvirosios prieigos iniciatyvą dėl kelių priežasčių:
  • Daugelio šalių mokslinės produkcijos vertinimo sistema atsižvelgia tik į tam tikrose duomenų bazėse referuojamas publikacijas, turinčias aukštus citavimo rodiklius. Didžiausią pripažinimą turi publikacijos, referuojamos duomenų bazėje ISI Web of Science ir publikuotos aukštus citavimo indeksus turinčiuose žurnaluose. Dėl šios priežasties mokslininkai siekia publikuotis būtent šiuose gerai vertinamuose žurnaluose.
  • Publikacijas įkelti į institucines ir temines talpyklas trukdo tai, kad autoriai, publikuodami straipsnius žurnaluose, pasirašo licencines sutartis, pagal kurias autorių teises perduoda leidykloms. Tokiu atveju jie savo teises laisvai skelbti ir įkelti mokslo publikacijas į atvirosios prieigos talpyklas atiduoda į leidėjų rankas.
Dažnai mokslininkai nėra susipažinę su įvairių prestižinių žurnalų leidėjų, mokslo bendruomenių ir konkrečių žurnalų nuostatomis dėl atvirosios prieigos. Projekto SHERPA RoMEO svetainėje <http://www.sherpa.ac.uk/romeo/browse.php> yra pateikta informacija apie leidėjų autorių teisių politiką ir leidėjų nuostatas dėl autorių straipsnių kaupimo institucinėse talpyklose. Dalis leidėjų duoda leidimą įkelti į talpyklas (archyvuoti) publikacijas be jokių apribojimų (pvz., American Institute of PhysicsIEEE ir kt.). Kita dalis leidėjų (pvz., American Heart Association, International Glaciological Society ir kt.) leidžia įkelti publikacijas praėjus tam tikram laikotarpiui (pvz., praėjus 6–12 mėn. nuo publikavimo).
 
Atvirosios prieigos talpyklų kūrėjai dažnai inicijuoja projektus, palaiko ryšius su dėstytojais ir mokslininkais, skatindami ir padėdami jiems kaupti publikacijas atvirosios prieigos talpyklose. Įvairiose pasaulio šalyse mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, universitetai, mokslo institutai patvirtina dokumentus, įpareigojančius mokslo bendruomenę savo sukurtą mokslinę produkciją kaupti institucinėse talpyklose ir užtikrinti jų plėtrą.
 
Projekto SHERPA JULIET <http://www.sherpa.ac.uk/juliet> svetainėje pateikiami mokslo tyrimus finansuojančių institucijų reikalavimai dėl tyrimo rezultatų prieinamumo ir jų įkėlimo į atvirosios prieigos talpyklas. Čia taip pat pateikiama informacija dėl tyrimo duomenų paskelbimo.
 
Atvirosios prieigos judėjimas turi įvertinti mokslinės komunikacijos procese kylančias problemas ir savo veiklą nukreipti joms spręsti. Siekiant paskatinti atvirosios prieigos plėtrą, iniciatyva turi vykti trimis kryptimis:
  • instituciniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu turi būti formuojama atvirosios prieigos politika ir priimami dokumentai, skatinantys bei palaikantys atvirąją prieigą;
  • turi būti užtikrinta informacijos apie atvirosios prieigos naudą sklaida tarptautiniu, nacionaliniu, institucijų ir mokslo bendruomenės lygmenimis;
  • turi būti aktyvinama atvirosios prieigos žurnalų leidyba ir teminių, institucinių bei jungtinių talpyklų kūrimas.
Parengta nemažai dokumentų, nuostatų ir rekomendacijų, skatinančių ir palaikančių atvirosios prieigos plėtrą tarptautiniu ir įvairių šalių vyriausybiniu lygmeniu. Pagal Berlyno deklaraciją (2003), institucijos turi suformuluoti savo strategines nuostatas dėl atvirosios prieigos:
  • įpareigoti institucijų mokslininkus kaupti jų publikuotų mokslinių tyrimų, finansuotų vyriausybės ar įvairių fondų lėšomis, kopijas atvirosios prieigos talpyklose;
  • skatinti mokslininkus publikuoti savo mokslinius straipsnius atvirosios prieigos žurnaluose ir  suteikti finansinę paramą publikavimo išlaidoms padengti.
Atvirosios prieigos iniciatyva palaikoma daugelyje pasaulio ir Europos universitetų ir mokslo tyrimų institutų, jie yra patvirtinę atvirosios prieigos prie jų institucijose atliktų mokslinių tyrimų rezultatų politinius ir vykdomuosius dokumentus. Apie šalių ir konkrečių institucijų požiūrį į atvirosios prieigos iniciatyvą galima spręsti iš priimtų dokumentų, reglamentuojančių atvirosios prieigos klausimų sprendimą nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis. Registre ROARMAP (Registry of Open Access Repository Material Archiving Policies <http://www.eprints.org/openaccess/policysignup>) galima rasti institucijų ir mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų politikos dokumentus atvirosios prieigos klausimais. Šiuo metu registre (2012 08 20 duomenys) pateikta beveik 250 dokumentų.
 
Kuriant institucines talpyklas, susiduriama su finansinių ir žmogiškųjų išteklių problema. Nedidelės institucijos dažniausiai neturi reikiamų lėšų, techninės bei programinės įrangos ir kompetentingų specialistų, galinčių kurti atvirosios prieigos talpyklas ir jas prižiūrėti (Saarti 2005; Graham, Skaggs, Stevens 2005). Dėl šios priežasties, kuriant atvirosios prieigos talpyklas, ištekliai (talpyklų programinės įrangos kūrimas ar adaptavimas, talpyklos (-ų) infrastruktūros kūrimas, finansavimo šaltiniai) sujungiami ne tik kelių institucijų, bet ir visos šalies mastu, pvz., ARROW (angl. Australian Research Repositories Online to the World<http://www.arrow.edu.au/repositories.php>), eLABa (Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka  <http://www.elaba.lt>).
EK ir EMT iniciatyvos
2013 m.rugpjūčio 23 d. Europos Komisija paskelbė pranešimą spaudai Atviros prieigos prie mokslinių tyrimų publikacijų tendencijos netrukus taps vyraujančios, kuriame išsakė atvirosios prieigos reikalavimus Horizontas 2020 finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų prieigai. EK numato laikytis bendro principo, kad programos „Horizontas 2020“ mokslinės publikacijos turės būti teikiamos atvirai. Nuo 2014 m. visi pagal programą „Horizontas 2020“ finansuoti straipsniai turės būti viešai prieinami:
  • straipsniai iš karto paskelbti atvirojoje prieigoje žurnalų leidėjo svetainėje („auksinė“ ir „mišri“ atvira prieiga), o atitinkančias reikalavimus skelbimo išlaidas galės iš anksto kompensuoti Europos Komisija, arba
  • tyrėjai, naudodamiesi atviros prieigos talpyklomis, pateikia savo straipsnius visuomenei ne vėliau kaip po 6 mėnesių (arba 12 mėnesių, jei straipsnis yra socialinių ir humanitarinių mokslų tema) nuo straipsnio paskelbimo („žalioji“ atvira prieiga).
Europos Komisija (EK) ir Europos mokslinių tyrimų taryba (EMT), finansuodama mokslinius tyrimus, kelia atitinkamus reikalavimus paramos gavėjams dėl mokslinių tyrimų rezultatų publikacijų ir tyrimų duomenų prieigos. Šios finansuojančios institucijos yra paskelbusios atvirosios prieigos rekomendacijas. Atvirosios prieigos principų taikymas Lietuvoje padėtų sėkmingiau įgyvendinti Europos Komisijos ir Europos mokslinių tyrimų tarybos reikalavimus, kad jų finansuojami moksliniai tyrimai būtų publikuojami viešai ir rekomendaciją, kad visos publikacijos, kurios parengtos vykdant mokslinius tyrimus, finansuojamus pagal 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programos (7 BP), turi būti įkeliamos į atvirosios prieigos talpyklas tuoj pat po jų skelbimo ir atveriamos atvirajai prieigai per 6–12 mėn. http://ec.europa.eu/research/openscience/index.cfm
 
Europos mokslinių tyrimų taryba (angl. ERC – European Research Council) skiria daug dėmesio ir deda pastangas, kad jos lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai būtų prieinami viso pasaulio mokslininkams, todėl 2006 m. gruodžio mėn. paskelbė pareiškimą dėl atvirosios prieigos. 2007 m. gruodžio mėn. EMT parengė ir paskelbė Atvirosios prieigos rekomendacijas, kuriose reikalaujama, kad Europos mokslinių tyrimų tarybos finansuojamų mokslinių tyrimų ir projektų pagrindu parengti recenzuoti moksliniai straipsniai turi būti įkelti į elektronines talpyklas ir pateikiami atvirajai. 2012 m. birželį paskelbtos atnaujintos rekomendacijos dėl atvirosios prieigos prie EMT finansuojamų tyrimų rezultatų. 
 
Rekomendacijose nurodoma, kad EMT reikalauja jų remiamų tyrimų straipsnius ir monografijas skelbti kaip galima greičiau arba ne vėliau kaip per 6 mėn. Publikacijas rekomenduoja įkelti į temines talpyklas, o jeigu tokios galimybės nėra – į institucines talpyklas arba asmeninį tinklalapį. Pirminiai ir susiję tyrimų duomenys įkeliami į atitinkamas duomenų bazes iš karto arba ne vėliau kaip per 6 mėn. Atvirosios prieigos leidybos išlaidos yra tinkamomis paramos lėšos ir gali būti dengiamos iš paramos lėšų. Gamtos mokslų atstovams mokslo publikacijas rekomenduojama įkelti į UK PubMed Central (http://ukpmc.ac.uk/ nuo 2012 lapkričio 1 d. Europe PMC), fizinių ir technologijos mokslų – į  ArXiv (http://arxiv.org/). EMT mokslo taryba svarsto dėl socialinių ir humanitarinių mokslų atvirosios prieigos struktūros ir pateiks rekomendacijas vėliau.
 
Siekiant paskatinti atvirosios prieigos procesus Europos Sąjungos valstybėse, 2008 m. rugpjūčio mėn. pradėtas vykdyti 7 BP Atvirosios prieigos bandomasis projektas, kuris bus tęsiamas iki 7 BP pabaigos (2013 m.). Projektas apima 7 temines mokslo sritis: energetiką, aplinką (įskaitant klimato kaitą), sveikatą, informacines ir ryšių technologijas (kognityvinės sistemos, sąveika, robotų technika), mokslinių tyrimų infrastruktūrą (el. infrastruktūra), mokslą visuomenėje, socialinius, ekonomikos ir humanitarinius mokslus. Keliamas reikalavimas, kad paramos gavėjas privalo įkelti savo publikacijas ar galutinius rankraščių variantus į atitinkamą institucinę ar teminę talpyklą bei dėti visas pastangas, kad šie straipsniai būtų laisvai prieinami po 6 ar 12 mėnesių nuo jų paskelbimo datos (6 mėnesiai taikomi energetikos, aplinkos, sveikatos, informacinės ir ryšių technologijų, mokslinių tyrimų infrastruktūros sritims, 12 mėnesių – mokslo visuomenėje, socialinių, ekonomikos ir humanitarinių mokslų sritims). Tokie reikalavimai taikomi visiems paramos gavėjams, kurių sutartys pasirašytos po 2008 m. rugpjūčio 20 d. <http://ec.europa.eu/research/press/2008/pdf/annex_1_new_clauses.pdf>.
 
Mokslo publikacijų autoriai, norintys atitikti Europos Komisijos ir Europos mokslinių tyrimų tarybos paramos sąlygų reikalavimus, parengę ir pateikę straipsnius pasirinktam žurnalui bei gavę patvirtinimą dėl straipsnio publikavimo, galutinį recenzuoto rankraščio variantą turi įkelti į institucinę arba teminę talpyklą. Autoriai taip pat privalo patikrinti autorių teisių sąlygas su leidėju pasirašytoje sutartyje arba duomenų bazėje SHERPA/RoMEO. Jeigu leidėjas neleidžia mokslo publikaciją įkelti į atvirosios prieigos talpyklas, autorius turėtų kreiptis į leidėją prašydamas pasirašyti leidybos sutarties priedą. Tokios sutarties tipiniai pavyzdžiai pateikti Europos Komisijos svetainėje visomis Europos Sąjungos šalių kalbomis.
 
EK ir EMT priimtuose dokumentuose <http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/funding/reference_docs.html#fp7> pateikti reikalavimai atverti ne tik mokslines publikacijas, bet ir mokslinių tyrimų duomenis. Šiuos reikalavimus įvykdyti padeda projektų OpenAIRE ir OpenAIREplus sukurta infrastruktūra.
Atvirosios prieigos projektai
Atvirosios prieigos talpyklų kūrimas ir jų plėtra gali būti vykdoma konkrečių institucijų arba per nacionalinius ir tarptautinius projektus. Atvirosios prieigos talpyklų kūrimas, priežiūra ir tvarkymas reikalauja didelių finansinių investicijų, todėl jos dažnai kuriamos nacionalinių ar tarptautinių institucijų lėšomis. Šioje temoje pristatomi projektai, kuriuos vykdant dalyvauja Lietuvos atstovai.
 
DRIVER (angl. Digital Repository Infrastructure Vision for European Research) <http://www.driver-repository.eu/> – projektas, finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinę programą 6BP. Projekto tikslas – sukurti Europos mokslinių tyrimų žinių infrastruktūrą, sujungiant Europos Sąjungos šalių atvirosios prieigos talpyklas ir užtikrinant mokslinių tyrimų matomumą pasaulyje. Kuriamą infrastruktūrą sudaro virtualus fiziškai paskirstytų Europos mokslo ir studijų institucijose kuriamų talpyklų tinklas. Portale prieinama prie daugiau kaip 3,5 mln. publikacijų, kurias pateikia 295 talpyklos iš 38 šalių. Šiame projekte dalyvauja Lietuvos elektroninė akademinė biblioteka eLABa. 
 
PEER – Europos tyrimų publikavimas ir ekologija (angl. Publishing and the Ecology of European Research) <http://www.peerproject.eu/> – yra Europos Komisijos programos eContent Plus remiamas projektas, vykdytas 2008–2010 m. Projekte dalyvavo 11 leidėjų, leidžiančių apie 300 mokslo žurnalų. Projekto metu talpyklose kaupiami mokslo žurnalų straipsniai, kurie yra prieinam laisvai, taip pati tiriama, ar prieiga prie šių straipsnių daro įtaką jų skaitomumui ir citavimui kitų autorių darbuose. Talpyklose sukaupti straipsniai prieinami po santykinai trumpo draudimo (angl. period of embrago) periodo – nuo 1 iki 12 mėn. 
 
OpenAIRE (angl. Open Access Infrastructure for Research in Europe) <http://www.openaire.eu> yra trejų metų projektas, finansuojamas 7-osios ES bendrosios programavimo programos, pradėtas vykdyti 2009 m. Jo tikslas – atvirosios prieigos plėtra Europoje. Dalyvauja 38 partneriai iš 27 Europos šalių, tarp jų Kauno technologijos universitetas. Šio projekto tikslas – sukurti atvirosios prieigos infrastuktūrą, kuri leistų mokslininkams skelbti savo mokslinių tyrimų rezultatus. 2011 m. pradėtas vykdyti šio projekto tęsinys OpenAIREplus (angl. 2nd Generation of Open Access Infrastructure for Research in Europe). Šio projekto tikslas – paskatinti prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų bei susieti jas su atitinkamomis mokslo publikacijomis (angl. enhanced publications), pateikiant ryšius tarp publikacijų, tyrimus finansuojančių institucijų ir projektų informacijos, tyrimų duomenų ir kt.  Projekte dalyvauja 41 partneris iš 31 Europos valstybės.
Atvirosios prieigos iniciatyvos ir projektai
Atvirosios prieigos renginiai
Konferencija "Open Access: Movement to Reality: Putting the pieces together"
Gegužės 21-22 d. Atėnų Akropolio muziejuje vyko OpenAIRE-COAR konferencija Open Access: Movement to Reality: Putting the pieces together.  Išsamiau »
 
OpenAIRE seminaras „Atvirosios prieigos infrastruktūros teisiniai klausimai ir tęstinumo užtikrinimas"
Atvirosios prieigos infrastruktūra turi būti nuolat tobulinama ir palaikoma. Dažniausiai atvirosios prieigos infrastruktūra yra sukuriama projektų metu, todėl kyla klausimas, kas užtikrins sistemos funkcionavimą pasibaigus projektui. Kitas probleminis klausimas yra tai, kad elektroninė infrastruktūra surenka išorinių šaltinių duomenis (pvz., talpyklos), todėl turi įvertinti autorių teisių ir duomenų naudojimo teisinius klausimus.
Seminare buvo pristatomi studijų rezultatai, visos suinteresuotos šalys buvo pakviestos diskusijai.
Renginys vyko anglų kalba. Renginio programa: http://en.ktu.lt/sites/default/files/Open_AIRE_Programme.pdf
Papildoma medžiaga: http://www.openaire.eu/lt/component/content/article/9-news-events/475-openaire-workshop-november-5-vilnius
Projekto svetainė: http://www.openaire.eu/
Tiesioginė transliacija seminaro metu: http://en.ktu.lt/openaire
Vieta: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (Arklių g. 18, Vilnius)
Laikas: 2013 lapkričio 5 d. Pradžia: 9.00 val.
 
Atvirosios prieigos savaitė 2013
2013 m. spalio 21-27 d. vyko 7-oji Atvirosios prieigos savaitė 2013. Apie renginius skaitykite svetainėse: Atvirosios prieigos savaitė 2013 (Open Access Week 2013, EIFL).
 
OpenAIREplus projekto seminaras ir konferencija
Gegužės 28–31 d. vyko OpenAIREplus projekto seminaras "Dealing with Data - what’s the role for the library?" ir ELAG 2013 (European Library Automation Group) "Inside Out Library" konferencija. Išsamiau »
 
Atvirojo ugdymo išteklių savaitė (Open Education Week 2013)
Kovo 11–15 dienomis Atvirųjų kursų konsorciumas (OpenCourseware Consortium) organizavo Atvirojo ugdymo išteklių savaitę (Open Education Week 2013). Šios savaitės renginių pranešimų medžiaga bei projektai pateikiami adresu: 
http://www.openeducationweek.org/category/projects
 
Įkurta Atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir tyrimų darbo grupė
Atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir tyrimų darbo grupė prie Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos 2013 metams sudaryta iš Lietuvos mokslo ir jį kuruojančių institucijų atstovų: prof. R. Marcinkevičienės, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojos, Tarybos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto pirmininkės; D. Numgaudžio, LR švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nario; A. Paškevičienės, Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyriaus vadovės; dr. Ž. Petrauskienės VU bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų skyriaus vedėjos; dr. V. Petrikaitės, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės; dr. R. Skirmanto, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Mokslo politikos ir stebėsenos skyriaus metodininko; dr. G. Tautkevičienės, KTU bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus vedėjos, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos atstovės; R. Valančiausko, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo vyr. specialisto. Išsamiau »
 
OpenAIRE seminaras
Vasario 7–8 d.  Minho universitete (Portugalija) vyko OpenAIRE seminaras, kuriame didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąveikai tarp mokslinės literatūros ir duomenų saugyklų. Geriau suprasti, kaip duomenų saugyklos gali sąveikauti vienos  su kitomis ir yra svarbus  OpenAIREplus projekto etapas. Išsamiau »
 
Apie mus rašo
 
Diskusija „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“
2012 m. spalio 26 d. vyko diskusija „Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje“. Ši diskusija užbaigė trijų seminarų apie atvirąją prieigą ciklą „Atviroji prieiga jaunųjų mokslininkų akimis“. Diskusija vyko pasaulinės Atvirosios prieigos savaitės (2012 m. spalio 22–28 d.) ) metu. Išsamiau »
 
Seminaras "Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus?"
Spalio 18 d. 15 val. Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo seminarą Atvirasis mokslas: kodėl jis man svarbus? Išsamiau »
 
Seminaras "Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga?"
Spalio 9 d. 15 val. Kauno technologijos universitetas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija organizavo seminarą Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga? Išsamiau »
 
Seminaras „Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga?“
Spalio 2 d. 15 val. Kauno technologijos universitete, Senato salėje (K. Donelaičio g. 73, 302) vyko seminaras Kodėl mokslininkams svarbi atviroji prieiga? Išsamiau »
Vaizdo įrašai
Interneto TV laida „Mokslo sriuba“
 
Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. 
Kas antrą šeštadienį „Mokslo sriubą“ galima ragauti adresu http://www.mokslosriuba.lt. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
 Visas "Mokslo sriuba" laidas ir laidą apie atvirą prieigą rasite adresu: http://www.youtube.com/mokslosriuba
 
LRT radijo laida „Žinių amžius“, skirta atvirajai prieigai I Laidos dalyvės prof. R. Marcinkevičienė, prof. I. Žalėnienė, dr. G. Tautkevičienė ir dr. V. Petrikaitė
Seminaras "Intelektinė nuosavybė, kūrybinės licencijos ir atviroji prieiga?” I 2012-10-09
Viešosios diskusijos “Atvirosios prieigos plėtra Lietuvoje” dalyvių pasisakymai I 2012-10-26
Publikacijos
  1. Van Noorden R. Open access: The true cost of science publishingNature. 2013 Mar 28, 495(7442), 426-429. doi: 10.1038/495426a.
  2. Kaiser J. Scientific publishing. Half of all papers now free in some form, study claims.Science. 2013 Aug 23, 341(6148), 830. doi: 10.1126/science.341.6148.830.